pūslė

pūslė̃ sf. (4) [K], J, I, Kv, Kt, Ds; R 1. oro prisipildęs rutulys, atsirandantis skystyje (ir ant jo) ar skystoje masėje: Burbalai arba pūslelės lietaus vandeny reiškia, kad dar ilgai lys Rsn. Kaip antai žolė beželiuojanti tuojaus gali pavysti, pagesti ir supūti, teipo ir žmogutelis kaip pūslė vandinio ūmai pagenda BPII478. Kisielių verdant, maišyt, kai daros pū̃slės, kaist šalin Jrb. | Žirniai tep: praverda, tai pūslès (atšokusias išsipūtusias luobeles) nugrebok. Jei pūslių̃ nenugrebosi, tai ne žirniai Lp. 2. įvairaus dydžio, įvairios išvaizdos, paskirties pripučiamas ar skysčio pripildomas koks daiktas: Pūslė̃ (Labanoro dūdos) trūko, dūdorius negali dūduoti Dglš. Plyšta pūslė SD310. Ka sergi srėnoms, gerai yr[a] pūslė Slnt. Pilna pūslė̃ (lempos ropė) žibalo, ir nedega Ds. Mes visos išbėgom iš stubų žiūrėt, kai ta pūslė̃ (balionas) ėjo Skr. Prigėrus, kap pūslė, tik stengso Gs. Erkė kai pūslẽlė ana insigeria Kli. ^ Kaip pūslę pūtęs, musę kandęs (nieko nepešęs) flk. Mažoj pūslelėj saldus kaulelis (riešutas) Mrk. Užmysiu mąslę – po padu pūslę, ton pūslėn gardus kaulelis (riešutas) Kb. 3. anat. plėvinis organas, kuriame ppr. būna koks nors skystis ar dujos: Pro mažutį, jaučio pūsle aptemptą langelį menės vidun žiūrėjo mėnulis A.Vien. Turi rankas, bet ir galva ne veršio pūslė J.Avyž. Duok pū̃slę (išpūstą ir išdžiovintą kiaulės pūslę), ir tegul sau žlegina Sdk. Nū pūslė̃s uždegimo petruškas verda Tl. Tę jį pjaustė kaži kur prie pūslė̃s Jrb. Šlapimo pūslė yra šlapimo surenkamasis organas rš. Plaukomoji pūslė iš esmės yra hidrostatinis organas, būdingas žuvims, turinčioms kaulinį skeletą T.Ivan. Į priekį nuo kepenų vartų yra tulžies pūslė rš. Sėklinės pūslelės E. Plaučių pūslelės E. ^ Laksto kap katė su pūslè (laksto šen bei ten, blaškosi) Dkš. Laksto nei katė su pūslè Šn. Ir bėgios dabar kaip katinas su pūsle ant uodegos KrvP(Ppl). Eita kaip katė, pūslè parišta KlvrŽ. I vargsta lygu katė su puslè Slnt. 4. Q273, R206, Dgč, Jrb skysčio maišelis po oda nuo sumušimo, nudegimo ar ko kita: Per vasarą prakaitavau, an rankų pū̃slės buvo Lp. Rankos su pūslė̃m Grv. Ištiesė pūslių priveltą platų delną rš. Tu nenešiosi aukso žiedelių, tavo rankelės – vienų pūslelių LTR(Plv). Jau pailso kojos nuo sunkių darbelių, sutrynė pūsles į baltąsias rankeles LTR(Sln). Kap tekau tam šelmiuo berneliuo, ma[no] rankelės pūslėse blizgėjo Grv. Kojos buvo pūslėse nu darbo – notrynes dėjom pri kojų Plng. Visas pūslė̃m nuejo [nuo gyvatės kirtimo] Dglš. Pirmiausia pradėjo pūslė̃m mėtyt Lzd. Pūslėmì kelia Lkm. Ridikas pūslès ištraukia [v]andenines Smal. Ir pikti juodi (paraštėje piktos juodos pūslės paputusios) niežai (paraštėje skauduliai) (piktos juodos puknės) rastųse BB2Moz9,9. Vyriškas aba moteriškas ant odos kūno savo turės pūsles, baltas pūsles Ch3Moz13,38. 5. nedidelis atsikišimas, iškilimas: Ta kepurė numegzta tokioms pūsláitėms, tai pasipūtus pasipūtus Jrb. 6. tam tikra audros, štormo burė: Kelios valtės parsileido iš marių su pūslè StngŽ66. 7. prk. išlepintas žmogus, vaikas: Vaikai kaip vaikai: gana cypsenos. Bet stebiesi, kaip šitie pūslės mažiukai apgalėjo muzikos sunkumus, kaip nesusipina harmonizacijos tinklo keblumuose Vaižg. O tai pūslẽlė: jau ir žliumbia Žž. Matai, kokia pūslė! rš. 8. šnek. pūtimo galia, gebėjimas pūsti: Leisk, aš papūsiu, mano pūslė̃ geresnė Rm. Prasta tavo pūslė̃: tokios lempos neužputi Krsn. Tu nė pūslė̃s neteksi, kol užkursi Pc. Dievas davė pū̃slę – pūsk, i atšals Rz.

◊ kraujų̃ pūslė̃ labai piktas, jautrus, nervingas žmogus: Eik tu, kraujų̃ pū̃sle, tave negalima nė galu piršto paliest! Mrj.